Hipoterapija

Hipoterapija (Hippos – tai graikų kilmės žodis, reiškiantis žirgą) – gydymas, panaudojant žirgą.            

 Hipoterapija (gydomasis jojimas) – terapija, kuri jungia judėjimo reabilitacijos, edukacijos ir socializacijos elementus.

Skiriamos kelios hipoterapijos formos:

  • Kontakto su žirgu terapija. Be jojimo, ne mažiau svarbus ir vaiko emocinis ryšys su gyvūnu – žirgo glostymas, maitinimas morkomis, obuoliais ar kitais skanėstais, padedantis stiprinti jųdviejų draugystę. Vaikas nebūtinai turi sėdėti ant žirgo – jis gali juo rūpintis, vedžioti. Vedžiodamas žirgą, vaikas jaučiasi svarbus – jo klauso didelis ir stiprus gyvūnas. Vaikas kartu su žirgu, gali įveikti įvairius maršrutus, atlikti įvairias užduotis, arba tiesiog pasivaikščioti.
  • Poveikis žirgo judesiu. Metodas gali būti taikomas ir fizinę ar kompleksinę negalią turintiems vaikams. Poveikis sėdint ant žingsniuojančio žirgo unikalus – į smegenis gaunamas impulsas kaip pačiam einant, smegenyse koduojamos teisingo judesio schemos. Jojant normalizuojasi raumenų tonusas, lavėja lygsvara, koordinacija, erdvinė orientacija, ritmo pajautimas, gerėja laikysena.

Hipoterapijos nauda:

  • Glostant, šukuojant, jojant tarp vaiko ir žirgo užsimezga ryšys, suteikiantis motyvacijos domėtis išoriniu pasauliu, tobulėti.
  • Įgyjant naujų įgūdžių valdyti žirgą, didėja pasitikėjimas savimi bei aplinkiniais, ugdoma kantrybė ir atsakomybės jausmas, mažėja emocinės problemos.
  • Lavinami pažintiniai procesai: kalba, dėmesys, mąstymas, atmintis.
  • Žirgas padeda susikoncentruoti, moko bendrauti, padeda atsikratyti baimių.
  • Teigiamai veikia fizinę sveikatą: normalizuoja raumenų tonusą, lavina motoriką, koordinaciją, ritmo, erdvinės orientacijos, savo kūno pajautimą.
  • Gerina kraujotaką, kvėpavimą, žarnyno veiklą, taip pat imuninės sistemos darbą.
  • Stimuliuojami lytėjimo, uoslės, klausos ir regos pojūčiai.

Kam gali būti taikoma:

Siekiant pagerinti fizinę ir emocinę būklę hipoterapiją galima pasitelkti įvairaus amžiaus ir raidos ypatumų vaikams ir suaugusiems, Ši terapijos rūšis ypatingai rekomenduojama asmenims, kurie turi judėjimo ir atramos aparato, pusiausvyros ir koordinacijos, neurologinio pobūdžio, elgesio ir emocijų, kalbos, intelekto sutrikimų.

Hipoterapija visam pasaulyje laikoma vienu iš geriausių būdų autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų socializacijai. Žirgas tampa jungiančia grandimi tarp vaiko autisto vidinio pasaulio ir jį supančios realybės. Jojant vaikas lieka viduje savo saugaus ir įprasto pasaulio, bet tuo pačiu metu yra priverstas bendradarbiauti su aplinka. Būdamas prie žirgo, nurimsta, atsipalaiduoja, palaipsniui pradeda su juo bendrauti, megzti kontaktą, nors pradžioje ir nerodo susidomėjimo. 

Dėl hipoterapijos užsiėmimų taikymo rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu.

Kaip vyksta užsiėmimai:

Terapija su žirgais visada pritaikoma prie paciento poreikių ir galimybių, todėl visada šiek tiek skiriasi. Tačiau galima išskrti du pagrindinius etapus. Pirmiausia su žirgu susipažįstama, esant galimybei, juo pasirūpinama – galima jį pašukuoti, paglostyti, prisiglausti prie jo. Kitas etapas yra jojimas ant žirgo – dažniausiai sėdima ant žirgo be balno, tik ant specialaus užtiesalo, gad būtų geriau jaučiamas žirgo judesys. Mažiems vaikams, kuriems reikalinga tvirtesnė atrama, naudojamas stabilizuojantis balnas. Taip pat gali būti naudojamas jojimo balnas – vaikams, kurie siekia įgyti savarankiško jojimo įgūdžių ar kurie be atramos jaučiasi labai nesaugiai. Gydomasis jojimas dažniausiai yra lėtas pasivaikščiojimas, keliems asmenims užtikrinant raitelio saugumą. Jis gali vykti uždaroje patalpoje – manieže arba lauke – aikštėje, laukuose. Priklausomai nuo tikslų, vaikas jodamas gali atlikti įvairias užduotis arba tiesiog sėdėti ant žirgo.

Jojant privaloma dėvėti šalmą. Su vaikais reikėtų aptarti tai namie, pasipraktikuoti nešioti panašius galvos apdangalus (dviratininko, slidinėjimo šalmą). Vaikams, kurie nenori dėtis šalmo rekomenduojama panaudoti socialinę istoriją apie tai.

Užsiėmimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir galimybių, įprastai trunka 30-45 min. 

Hipoterapija nerekomenduojama:

  • turintiems alergiją žirgams,
  • turintiems negyjančių žaizdų, sergantiems vandene, hemofilija, infekcinėmis ligomis,
  • turintiems kaklo srities stuburo slankstrelių nestabilumą, klubo sąnario deformacijas, atšokusią tinklainę, skoliozę daugiau nei 20 laipsnių,
  • kaulų deformacijas, mineralizacijos sutrikimus, osteoporozę,
  • kitais atvejais, kai nerekomenduojama sportinė veikla.

Siekiant, kad būtų pasiektas norimas poveikis,  terapiniai užsiėmimai su gyvūnu turi vykti reguliariai, geriausia – kartą per savaitę, ir tęstis bent 3 mėnesius. Rekomenduotina, kad vyktų individualūs užsiėmimai arba veikla mažose grupelėse.

Turite klausimų?
Norėtumėte užsiregistruoti?
Susisiekite su mumis!